Tvirtinimo detalės yra svarbūs mechaninio sujungimo elementai, o jų kietumo standartas yra vienas iš svarbių rodiklių, rodančių jų kokybę.
Pagal skirtingus kietumo bandymo metodus, tvirtinimo detalių kietumui patikrinti gali būti naudojami Rokvelo, Brinelio ir Vikerso kietumo bandymo metodai.
Vikerso kietumo bandymas atitinka ISO 6507-1 standartą, Brinelio kietumo bandymas – ISO 6506-1 standartą, o Rokvelo kietumo bandymas – ISO 6508-1 standartą.
Šiandien pristatysiu mikro-Vickerso kietumo metodą, skirtą paviršiaus dekarbizacijai ir dekarbizuoto tvirtinimo detalių sluoksnio gyliui po terminio apdorojimo matuoti.
Išsamesnės informacijos ieškokite nacionaliniame standarte GB 244-87, kuriame pateikiami dekarbizuoto sluoksnio gylio matavimo ribų reglamentai.
Mikro-Vickerso bandymo metodas atliekamas pagal GB/T 4340.1.
Mėginys paprastai paruošiamas imant mėginį, jį šlifuojant ir poliruojant, o tada uždedamas ant mikrokietumo matuoklio, kad būtų galima nustatyti atstumą nuo paviršiaus iki taško, kuriame buvo pasiekta reikiama kietumo vertė. Konkretūs veikimo etapai priklauso nuo faktiškai naudojamo kietumo matuoklio automatizavimo laipsnio.
Įrašo laikas: 2024 m. liepos 18 d.
